- vogroti
- vógroti, -oja, -ojo RŽ, NdŽ, FrnW, DŽ1, Žml, Upt, vogróti, -ója, -ójo Gs žr. vograuti: 1. R230, MŽ307, N, Lkš, Jnšk, Ut Mūsiškis jau po biškį vógroja Klv. Vaikiukas storu balsu vógroja lopšely Lnkv. 2. Prie Mikučio įtaisyto inkilėlio dusliai vogrojo varnėnai V.Myk-Put. 3. Sml žr. vograuti 4: Ką tu čia vógroji, sakyk greičiau! Anč. Ką čia, tėvai, vogróji, manai, kad kas tavęs klauso? Brt. Eik gult, užteks vógrot! Paį. Vogroja kai dykakalbis Ds. Čia juokas, čia ašaros, – vogroja Bitiniukas J.Paukš. | Senelės viešnios vógrojo lenkiškai Lnkv. ^ Ką vogra vogrója, išeina dykoja Vžns. ║ intr. kalbėti žemu balsu: Tik ta kalba jos (merginos) tai jau storà: vógroja kaip senis Pš. ║ intr. kur reikia kur nereikia kalbėti, nesusilaikyti plepėti: Vogrója lyg ubago kešenius Pns. 4. intr. kalbėti prieš, grasinti: Eik eik, čia nevógrojęs! Lnkv. Nevogrók, aš tau sakau, matysi, tas tau kada atsirugs! Bd. Niekas vis tiek jo nebijo, tegu jis vogrója, kiek nori Al. \ vogroti; apvogroti; išvogroti; nuvogroti; privogroti; suvogroti; užvogroti
Dictionary of the Lithuanian Language.